UAB „ASPA“: i.EKA sistemų integravimas prekybos vietose įgauna pagreitį

Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos išmaniųjų kasos aparatų projektas (i.EKA) oficialiai startavo 2023 m. sausio 1 d., tačiau praktiškai sistema prekybos vietose pradėta diegti nuo š.m. birželio 1-osios. Prabėgus pusmečiui dalis prekybininkų baiminasi, ar tikrai šis projektas yra orientuotas sumažinti mokestinę naštą? Kokia reali šio projekto nauda verslui? Išsamiai į visus dažniausiai prekybininkų užduodamus klausimus apie i.EKA projektą atsako ilgametę patirtį prekybinės ir programinės įrangos srityje turintis įmonės UAB „ASPA“ direktorius Kęstutis Svidras, kurie vieni pirmųjų rinkoje pristatė sprendimus, atitinkančius naujuosius VMI reikalavimus.

Paprastai tariant, kas yra išmaniųjų kasos aparatų projektas ir ką tai palies?

Paprastai tariant, tai – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų bazė, į kurią internetiniu ryšiu saugojimui yra perduodami pirkėjo kvitai. Prekybos vietos šią sistemą turi įdiegti etapais. Pagal šiuo metu galiojančią įstatyminę bazę, šią sistemą privalo naudoti visi prekybininkai, kurių 2021 m. pajamos viršijo 300 tūkst. eurų., o iki 2025 m. gegužės 1 d. tai turėtų paliesti visus verslo atstovus. 

Kas keičiasi prekybininkams įsigaliojus šiam projektui?

Prekybininkai turi įsigyti naują įrangą arba pritaikyti esamą įrangą taip, kad būtų galima prekybos duomenis perduoti į i.EKA sistemą. Kalbant konkrečiai apie UAB „ASPA“ klientus ir mūsų viziją šio projekto realizavimui – iškėlėme sau tikslą sukurti tokį sprendimą, kuris tiktų ne tik naujiems klientams bet būtų patogus ir jau esamiems. Norime pasidžiaugti, kad ši idėja buvo įgyvendinta ir šiuo metu esami UAB „ASPA“ klientai, su mūsų specialistų pagalba, sėkmingai prisitaiko prie i.EKA projekto reikalavimų.

O nauji klientai, kaip jie turi prisitaikyti prie i.EKA projekto?

Priklausomai nuo kliento poreikių, naudojamos prekybinės įrangos ir prekybos apimties, šiuo metu yra siūlomi du pasirinkimai. Pirmasis variantas – virtualus duomenų perdavimas į VMI duomenų bazes „debesyse“, kuris gali būti vykdomas tik turint nenutrūkstamą internetinį ryšį. Ir antras variantas – kompiuterinė sistema su saugos moduliu, kuriam nėra būtinas pastovus internetinis ryšys, duomenys pasirašomi, sinchronizuojami su  i.EKA sistema, atsistačius internetiniam ryšiui.

Kuo šie du variantai skiriasi?

Virtualus duomenų perdavimas – variantas, kuris reikalauja nenutrūkstamo interneto ryšio. Kiekvienas kvitas siunčiamas į i.EKA sistemą pasirašymui, o gautas parašas grąžinamas į prekybos vietą, kas leidžia atspausdinti kvitą klientui. Paprastai tariant, nėra parašo – nėra kvito.

Kompiuterinė sistema su saugos moduliu – variantas, kuris nereikalauja nenutrūkstamo interneto ryšio. Jeigu nėra techninių kliūčių, šiuo būdu perduodami prekybos kvitai į VMI sistemą intervalais, kuriuos galima konfigūruoti. Pavyzdžiui, kvitų perdavimas vyksta kas 30 min. Per šį laiką atliekamos prekybinės operacijos. Tokiu atveju, praėjus nustatytam laiko intervalui, kvitai bus perduodami į i.EKA sistemą. Jeigu interneto nėra – kvitai bus perduoti jam atsiradus.

Ne veltui akcentavau pastarajame sakinyje teiginį „Jeigu nėra techninių kliūčių“. Techninių kliūčių gali atsirasti, todėl naudojant virtualų duomenų perdavimą darbas sustotų. Naudojant kompiuterinę sistemą su saugos moduliu net ir esant techninėms kliūtims darbas toliau sklandžiai vyktų. Atsiradus ryšiui, vienu prisijungimu į i.EKA sistemą galima perduoti net iki 1000 kvitų. 

Kuris variantas naudingesnis prekybininkui?
Vien tai, kad atsiradus techninėms kliūtims virtualaus duomenų perdavimo variantas neleidžia sklandžiai atlikti prekybinių operacijų, mūsų klientus skatina dažniau rinktis kasos sistemas su saugos moduliu. Kaip ir minėjau anksčiau, jeigu atsiranda VMI serveryje trikdžių – darbas nesustoja. Pasiekus 72 val. ribą sistemos naudotojui bus indikuojamas pranešimas, kad duomenys nėra siunčiami į i.EKA sistemą. Tačiau šiais internetinio išsivystymo laikais trys paros yra realus laiko tarpas pašalinti bet kokias technines kliūtis. Dažniausiai klientui net nepastebėjus šių kliūčių atnaujinamas darbas.

Kokia pirkėjo pozicija i.EKA sistemos kontekste?

Pirkėjas i.EKA sistemos kontekste tampa viešu sklandžios prekybos stebėtoju. Pirkėjas, turėdamas savo rankose kvitą, turi galimybę patikrinti ar prekybininkas dirba sąžiningai. Kiekviename kvite nuo šiol matomas QR kodas. Mobilaus įrenginio pagalba nuskaičius QR kodą bus matomas pranešimas, ar kvitas yra registruotas i.EKA sistemoje.

Kiek realiai kainuos įsidiegti šį sprendimą prekybininkui?

Norėdami išlaikyti savo konkurencingumą, UAB „ASPA“ įmonės kainodara po i.EKA reformos naujiems klientams nepakito. Kiekvienas naujas projektas įneša prekybos sektoriuje sumaištį, todėl suprantame, kad kainų augimas keltų pasipiktinimą. Būtent taip mes siekiame puoselėti gerus santykius ir ilgalaikį bendradarbiavimą su klientais.

Ar galima teigti, kad Jūsų sukurtas i.EKA sprendimas prisideda prie aplinkos saugojimo?

  Šis sprendimas atliepia tvarių aplinkai pasiūlymų poreikį. Virtualios fiskalizacijos pasirinkimas yra programinis sprendimas realizuotas duomenų kaupimo „debesyse“ principu – jokių papildomų įrenginių klientas neturi įsigyti. Saugos modulis – mažas USB dydžio raktas, užtikrinantis kvitų pasirašymą ir talpinantis savyje kriptografinius duomenis. Taigi prekybininkai nuo šiol išvengia fiskalinių blokų ar kitos įrangos diegimo.

Ar keičiasi klientų gaunamų kvitų formatas?

Dar viena patraukli opcija, kuri dabar yra populiari tiek tarp prekybininkų, tiek tarp pirkėjų – kvito pateikimo pasirinkimas, t.y. kvitas spausdinamas standartine popierine forma arba išsiunčiamas į elektroninį kliento paštą. 

Prekybininkas privalo gauti kliento sutikimą siųsti kvitus elektroniniu paštu. Tik gavęs sutikimą, jis gali pateikti kvitą skaitmenine forma. Jeigu sutikimas negautas, tuomet kvitas turi būti spausdinamas standartinėje popierinėje formoje. 

Grįžkime prie Jūsų realizuoto i.EKA sprendimo, ar jis jau praktiškai yra naudojamas?

Taip, šiuo metu UAB „ASPA“ komanda intensyviai diegia i.EKA sprendimus klientams. Šiuo metu jau esame pasiekę daugiau nei 1 tūkst. sėkmingai įdiegtų kompiuterinių sistemų su saugos moduliais. Kalbant apie ateities prognozes, planuojame, kad pirmuoju i.EKA projekto etapu įdiegsime apie 4 tūkst. kasos sistemų su saugos moduliais

Ar tai jau galutiniai i.EKA projekto sprendimai, ar dar klientai gali tikėtis naujienų?

Saugos moduliai – pilnai realizuota ir sklandžiai veikianti priemonė. Tai yra galutinis produktas, kuris bus papildomai tobulinamas tik atsiradus VMI pakeitimams. Tačiau UAB „ASPA“ jau netrukus rinkoje pristatys itin išskirtinį ir šiuolaikišką sprendimą, kuris apjungs bankinį terminalą ir kasos aparatą į vieną įrenginį. Įsivaizduokite, viskas ko reikia prekybai, telpa rankoje. Du įrenginius pakeis vienas.

Tarkime, aš esu prekybininkas, kuris pagal VMI paskelbtas normatyvas turi prisitaikyti prie i.EKA projekto, ką turėčiau daryti?

Pirmas žingsnis – kreiptis į prekybos įrangą aptarnaujančią įmonę, šiuo atveju į UAB „ASPA“. Didžiuojamės turėdami ilgalaikę patirtį dirbant su įvairiomis buhalterinėmis sistemomis, todėl esame realizavę suderinamumą su beveik visomis buhalterinėmis programomis. Tai – sprendimas tinkantis kiekvienam. Būtent todėl kviečiame savo prekybos įrangą, jos aptarnavimą ir pritaikymą prie besikeičiančių mokestinių naujovių patikėti UAB „ASPA“ komandai.